Tarp žmonių, kurie save laiko krikščionimis, vyrauja nuomonė, kad Dievo Sinajaus kalne duotas Įstatymas buvo skirtas tik Izraelio tautai.

Tačiau tai neatitinka Biblijos, taigi ir nėra dieviška.

Nes Dievo Įstatymas neatsirado tik tada. Jis egzistavo dar prieš Žemės sukūrimą. Netgi Abraomas jo laikėsi, ir pats Dievas tai patvirtino, žiūrėkite.

„Nes Abraomas pakluso mano žodžiui ir laikėsi mano įsakymų, mano nurodymų, mano nuostatų ir mano įstatymų.“ Pradžios 26:5.

Įdomu tai, kad tie, kurie teigia, jog naujosios malonės laikotarpio krikščionys neturi paklusti Dievo įstatymui ar jo laikytis, taip tvirtina tik dėl ketvirtojo Dievo įstatymo įsakymo, susijusio su sabato pašventinimu.

Kitas argumentas, kuriuo siekiama atleisti save nuo ketvirtojo įsakymo laikymosi, yra teiginys, kad tai, ką žmonės vadina „Senuoju Testamentu“, esą buvo panaikinta. Tačiau jie sako, kad Biblija yra Dievo žodis, nors Jėzus pasakė: „Dangus ir žemė praeis, bet Jo Žodis nepraeis.“ Mato 24:35.

Dievo Įstatymas buvo duotas Izraelio tautai kaip Jo sandora su ta tauta, kaip teisėkūros pagrindas. Kiti įprasti įstatymai buvo perduoti per angelus Mozei, o juose esančios nuostatos turėjo nustatytą galiojimo laiką. Todėl Efeziečiams rašoma:

„Kristus panaikino ĮSAKYMŲ ĮSTATYMĄ, kad iš abiejų sukurtų savyje naują žmoniją, sudarydamas taiką.“ Efeziečiams 2:15.

Tačiau pats Dievas sako, kad Jis niekada nepanaikins to, kas išėjo iš Jo lūpų. Ir tai susiję su vieninteliu dalyku, kurį Jis savo balsu pasakė iš Egipto išėjusiems žmonėms, kurie buvo įvairių tautybių mišinys, ne tik hebrajai. Žiūrėkite:

„Viešpaties angelas nuėjo iš Gilgalo į Bokimą ir tarė: — Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę, kurią priesaika pažadėjau jūsų tėvams. Aš pasakiau: ‚Niekada nepanaikinsiu savo sandoros su jumis‘.“  Teisėjų 2:1.

O Jo sandora – tai dešimt įsakymų. Žiūrėkite:

„Tada Jis paskelbė savo sandorą, kurią jums įsakė, – dešimt įsakymų, – ir užrašė juos ant dviejų akmens plokščių.“ Pakartoto Įstatymo 4:13.

Ir jei to visko dar nepakaktų, Dievas sako taip:

„Iš visko, kas buvo išgirsta, išvada yra tokia: bijok Dievo ir LAIKYKIS JO ĮSAKYMŲ, NES TAI YRA KIEKVIENO ŽMOGAUS PAREIGA.“ Ekleziasto 12:13.

Tai yra palaima ilsėtis tą dieną, kurią Dievas baigė savo šešių dienų darbą, todėl Jis palaimino šeštadienį. Ir kiekvienas, kuris taip pat ilsisi tą dieną, yra Dievo palaimintas.

Todėl jūsų pareiga yra taip pat leisti savo sielai ir dvasiai pailsėti nuo visų vergoviškų ir pasaulietiškų darbų.

Guarulhos, San Paulas, 28/05/2926

Oli Prestes
Misionierius